Lithuanian Belarusian English French German Italian Latvian Polish Russian Spanish
Spausdinti

Sasnauskas

Autorius Administrator.

Česlovas Sasnauskas

Mūsų miestelis gali didžiuotis ir pasiekimais muzikos srityje.Kapčiamiestyje gimė Česlovas Sasnauskas (1867-1916), kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas, vienas lietuviškos muzikos kūrėjų. Vargonuoti jį mokė tėvas, Kapčiamiesčio bažnyčios vargonininkas. Bet tikrasis mokytojas buvo Kudirkos Naumiesčio bažnyčios vargonininkas dėdė L.Rizauskas. Turėdamas 16 metų, Česlovas pradėjo savarankiškai vargonininkauti Gražiškių parapijoje, po to – Vilkaviškyje, Daugpilyje. 1891 m. persikėlė Petrapilin. Vargonininkavo šv.Kotrynos bažnyčioje. Čia jis vadovavo profesionaliam ir kitiems chorams. Šv. Kotrynos bažnyčios profesionalus choras užėmė svarbią vietą Petrapilio muzikiniame gyvenime. Žymūs muzikai ateidavo klausytis šio choro atliekamų muzikos kurinių. Č.Sasnauskas dirbo dėstytoju Petrapilio mokyklose, dvasinėje akademijoje ir seminarijoje. Dainavo vyrų vokaliniame kvartete, savo paties įkurtoje operos trupėje. Č.Sasnauskas baigė Petrapilio konservatorijos dainavimo skyrių, Prahoje studijavo grigališkąjį choralą. Kompozitorius turėjo gerą balsą, dalyvaudavo koncertuose, operose. Dėl įgimto nervingumo ir širdies negalavimų teko atsisakyti dainininko karjeros ir atsidėti vargonininko, chorvedžio bei muziko darbui.

Č.Sasnauskas dalyvavo Petrapilyje Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo komisijos darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuviškos muzikos terminija, leido “Lietuviškos muzikos” sąsiuvinius. Sukūrė kantatą “Broliai” (M.Gustaičio žodžiai), du rekviem, choro dainų “Kur bėga Šešupė”, “Užmigo žemė”, “Jau slavai sukilo”, “Karvelėlis”, fugų ir pjesių vargonams, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas “Siuntė mane motinėlė”, “Lėk, sakalėli” ir kt. Kūryboje derino klasicistines ir romantines muzikos išraiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo. Kompozitorius kūrė ir bažnytinius kūrinius, giesmes. Ligi šiol bažnyčiose tebegiedama jo sukurta giesmė “Marija,Marija”.

Č.Sasnauskas mėgo lankytis gimtajame Kapčiamiestyje, groti vargonais. Aidėdavo vargonai senutėlėje bažnyčioje, užburdami nuostabiais muzikos garsais poetiškas dzūkų širdis. Jo dainos, nuaidėjusios per Lietuvą, žadino lietuvių tautą, kėlė tautinį susipratimą. Savo talento jėgą jis skyrė gimtajam kraštui.

Mirė palyginti jaunas – nesulaukęs net 50 metų. Vakare pasijuto nesveikuojąs. Iškvietė gydytoją. Šis liepė atšaldyti vandens. Kai atnešė jį, gydytojas pasakęs: “Jau nebereikia…” Ligonis buvo miręs. Matyt, mirties priežastis buvo infarktas. Ir anksčiau kompozitorius skųsdavęsis skausmais širdies srityje. Ypač po įtempto darbo su chorais.

Lazdijiečiai gerbia savo kraštiečio atminimą. Simboliška, kad namo, kuriame gimė ir užaugo Č.Sasnauskas, vietoje dabar stovi miestelio kultūros namai. Prie jų sienos pritvirtinta memorialinė lenta kompozitoriui atminti.

Jo dainos skamba iki šių dienų. Organizuojamos Č.Sasnausko muzikos šventės. Jo kūrinius atlieka šiose šventėse Lazdijų ir Dzūkijos bei Suvalkijos krašto, iš kitų tolimiausių Lietuvos vietovių atvykę chorai.

"Tai buvo Lietuvos saulė, kurios spinduliai tirpdė sniegą ir ledus. Jis atvėrė kiekvienam akis ir parodė, kas yra Lietuva, kokia ji buvo ir kokia turi būti. Česlovas Sasnauskas gyveno tame tamsiame Lietuvos laike, kada kiekvienas didžiavosi gremazodamas svetima kalba, bile tik ne lietuvių. Šis vyras, išėjęs aukštus mokslus, savo autoritetu rodė visiems kelią, kad mes klystame, išsižadėdami lietuvystės ir savindamiesi svetimą drabužį. Todėl Česlovo Sasnausko – mūsų tautos talento ir genijaus – asmenybė liks ir turi likti mūsų tarpe amžinai, jei mes norime atgauti visą, kas mūsų prarasta ir iš mūsų pavogta”. Taip apie Česlovą Sasnauską atsiliepia, įvertina jo darbų reikšmę lietuvių tautai kompozitorius Juozas Žilevičius