Lithuanian Belarusian English French German Italian Latvian Polish Russian Spanish

Naujienos

Spausdinti

Žydų žudynių paminėjimas: „Nenusigręžk nuo praeities“

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla
Žydų žudynių paminėjimas:

„Nenusigręžk nuo praeities“

 
Skirtas vyresnių klasių moksleivius supažindinti su žydų tautos tragedija Antrojo Pasaulinio karo metais – Holokaustu.
 
Su moksleiviais aplankomos Kapčiamiesčio miestelyje esančios žydų kapinės. Mokiniai supažindinami su holokausto terminu. Jiems papasakojama istorija apie žydų gyvenimo sąlygas, buitį, kultūros savitumą ir tragišką tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje. Mokiniams padedama suvokti, kad holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai,  Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių netektis. Pabaigoje mokiniams perskaitomi keli straipsniai iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, į kuriuos buvo neatsižvelgta nacių okupacijos laikotarpiu, vykdant holokaustą. Mokiniai iš akmenų sudelioja pagrindinį žydų tautos simbolį – septnšakę žvakidę – menorą.

Holokaustas – XXa. istorijos įvykis:valstybės remiamas nuoseklus Europos žydų persekiojimas ir naikinimas, kurį vykdė nacistinė Vokietija. Holokausto istorija yra viena įtaigaisių ir išsamiausiai dokumentais paremtų temų. Paskaičiuota, jog per visą holokausto istoriją žydų išžudyta šeši milijonai. Koncentracijos stovykla neatsiejamai susijusi su holokaustu, tai nacių režimo simbolis, kurio prasmė niekuomet neišblės. Vykdant žydų genocidą Baltijos šalyse ir Ukrainoje, nacistams talkindavo, okupantams tarnavusi, vietinė policija. Masinis žydų naikinimas okupuotose Europos šalyse prasidėjo 1941 m. pabaigoje. Jau pirmosiomis karo dienomis pradėtas masinis žydų naikinimas visoje Lietuvoje. Prie kiekvieno didesnio Lietuvos miestelio yra vietos, kur karo pradžioje buvo sušaudyta tūkstančiai žydų: iš pradžių vyrai, vėliau seniai, moterys ir vaikai. Vokiečių propagandistai įrodinėjo, kad žudynės yra vietinių gyventojų keršto žydams akcijos. Karo metais visi laikraščiai buvo pilni straipsnių, įrodinėjimų, kad žydai yra didžiausi piktadariai.
Didesniuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Šiauliuose - žydams, išlikusiems gyviems pirmųjų masinių žudynių metu, buvo sukurti getai - izoliuoti, saugomi miestų rajonai, iš kurių prieš tai iškraustyti visi nežydai. Kauno getas pradėtas kurti 1941 m. liepos 10 d., kai Kauno komendantas išleido įsakymą, liepiantį žydams išsikraustyti į Vilijampolę (iki rugpjūčio 15 d.). Iš šio geto žydai žudyti buvo vežami daugiausia į Kauno IX fortą (nužudyta daugiau nei 30 000 žydų) ir Kauno IV fortą (nužudyta daugiau nei 4000 žydų). Žydai buvo kviečiami kokiam nors darbui ar apžiūrai, ten suimami ir vežami į žudymų vietas. Didžiausios žudymo akcijos metu, 1941 m. spalio 29 d., buvo nužudyta apie 9200 žydų, iš jų apie 4300 vaikų. 1943 m. rugsėjo 15 d. getas buvo paverstas koncentracijos stovykla, o 1944 m. liepos 19 d. getas panaikintas, žydus išvežant į įvairias dirbtuves ir kitų vokiečių okupuotų valstybių koncentracijos stovyklas. Vilniuje buvo įrengti du getai (nuo 1941 m. rugsėjo). Pirmasis – Rūdininkų, Strašiūno, Dysnos, Mėsinių gatvių rajone (čia buvo laikoma apie 33 000 žydų), Antrasis – Stiklių, Žydų, Antokolskio ir Gaono gatvių rajone (čia buvo laikoma apie 10 000 žydų). Abiejuose getuose maistas buvo duodamas pagal specialias korteles (100 g. duonos, keli gramai kruopų ir arklienos. Dirbantiems žydams buvo duodama dar po 100 g. duonos). Dirbantys žydai bandydavo slapta įsinešti maisto, tačiau prie įėjimo juos tikrindavo policija ir geto administratorius. Jis įsakydavo plakti gumine lazda tuos, kurie turėdavo pasislėpę maisto.
Žydai privalėjo prie viršutinių drabužių prisisiūti šešiakampes žvaigždes. Jiems buvo draudžiama naudotis transporto priemonėmis, turėti radijo imtuvus, pirkti ir parsinešti i getus maisto, kuro, be leidimo išeiti iš getų, vaikščioti šaligatviais. 1941-1944 m. getuose gyvenę žydai buvo palaipsniui sunaikinti. Lietuvoje taip pat buvo žudomi ir iš kitų šalių atvežti žmonės. Net 94% Lietuvos žydų tapo sąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo holokaustu, aukomis. Daugiausia žmonių nužudyta Paneriuose prie Vilniaus ir Kauno fortuose. Tik menka žydų dalis slapstoma išgyveno per visą trejus metus trukusią nacių okupaciją. Nors už žydų slėpimą vokiečiai šaudė ištisas šeimas, keli tūkstančiai lietuvių, rizikuodami gyvybėmis, padėjo persekiojamiems žmonėms.
Holokaustas –žydų tautos naikinimas, visiškai neatsižvelgiant į Visuotinės žmogaus teisės deklaracijos straipsnius:
  1.  3.Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą.
  2. 4.Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas; visų formų vergija ir prekyba vergais yra draudžiama.
  3. 5.Niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Kristina Fominaitė