Lithuanian Belarusian English French German Italian Latvian Polish Russian Spanish

Naujienos

Spausdinti

Viešnagė „Žaliakalnio lentpjūvėje“

Tikslas: pasižiūrėti, kur iš miško keliauja medis.
Uždaviniai:
  • mokytis atpažinti medienos rūšį iš kvapo ir spalvos;
  • ugdyti susidomėjimą verslu;
Būrelis „girinukų“ gražią gegužės popietę patraukėme į užmiestį. Ne šiaip sau, o apsilankyti Lauro („Girinukų“ būrelio nario) tėvelių didžiulėje medžio apdirbimo įmonėje. Mus pasitiko, kaip visada gerai nusiteikęs, Lauro tėtis Gintaras, kuris vadovauja visiems čia vykstantiems darbams. O jų – marios! Kai pamatai neapglėbiamų rąstų „kalnus“, pagamintų lentų dailiai sudėtus statinius ir didžiausias kupetas medžio drožlių, tai net kvapą užgniaužia. Tada giliai įkvepi oro, prisotinto medžio kvapu ir pamanai: čia tai bent!
Įdėmiai išklausę gaspadoriaus pasakojimų, sužinojome, kad čia net namai mediniai statomi. Nustebome, kad Orliukų lentpjūvėje pastatytas namas jau nukeliavęs į Suomiją, Norvegiją, Vokietiją, Lenkiją.
Lentpjūvėje triūsia darbininkai. Darbas vyksta nenutrūkstamai: vieni atveža rąstus, kiti prižiūri modernią medžio apdirbimo įrangą, kurios pagalba gimsta įvairių dydžių lentos, dar kiti iš rąstų stato namus. Įdomu buvo stebėti vis kitokio medžio lentas. Jos visos buvo skirtingų spalvų: gelsvų, rausvų ir beveik baltų.
Apžiūrėję lentpjūvę, buvome pakviesti apsižvalgyti po žaliąją oazę šalia šeimininkų namo. Čia puikuojasi daugybė egzotiškų augalų. Vienas iš jų – pačių iš Afrikos parsivežtas kaktusas.
Padėkojome Gintarui. Įsiamžinome, kad patirti įspūdžiai išliktų ilgam. Džiaugėmės šios jaunos šeimos sėkmingu verslu. Buvome apdovanoti šios įmonės tušinukais ir žodiniu palinkėjimu: „Mokykitės dabar, nes gali būti vėlu“.
 
 
„Girinukų“ būrelio nariai ir
vadovė Birutė Dambrauskienė