Lithuanian Belarusian English French German Italian Latvian Polish Russian Spanish

Naujienos

Spausdinti

Vasaros poilsio stovykla: „Svajonių šalis“

Galime džiaugtis, kad šią vasarą įgyvendinome vaikų svajonę – suorganizavome vasaros poilsio stovyklą. „Svajonių šalis“ – taip pavadinome savaitę praleistą kartu su vaikais. Norėjome, kad šioje dienos stovykloje vaikų svajonės taptų realybe. Kiekviena diena buvo pilna įspūdžių, kelionių ir užduočių. Pirmąją stovyklos dieną vaikai gavo užduotį sukonstruoti svajonių medį. Kartu su vaikais pagaminome medžio lapus kuriuose, mūsų kelionėse sutikti žmonės, rašė savo svajones.


Žinoma už tas svajones vaikai dovanojo savo gamybos paukštelių, kurie ir turėjo išpildyti žmonių svajones. Mūsų tikslas buvo sutikti ir susipažinti su kuo daugiau žmonių ir paprašyti jų užrašyti savo svajones.
Antroji mūsų stovyklos diena buvo labai įtempta – teko daug keliauti. Aplankėme daugybė įžymių rajono vietų, susipažinome su įvairiais žmonėmis, kurie pasidalino su mumis savo svajonėmis.

Pirmiausia nuvykome į Lazdijų krašto muziejų, kuriame galima sakyti mums pamoką dėstė pats Motiejus Gustaitis, aišku su muziejaus gidės pagalba.
 



 
Džiaugėmės galėdami sėdėti senoviniuose suoluose ir klausytis gidės pasakojimo. Dar būdami muziejuje sulaukėme svečių Krosnos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ir be to dar gerai žinomos istorijos mokytojos, gidės – Audronės Pileckienės – kuri buvo mūsų asmeninė gidė keliaujant po rajono žymes vietas. Pirmiausia tai norime jai padėkoti už nuoširdų bendravimą, atsidavimą, didelį įdomios informacijos kiekį, už gerą nuotaiką, už patarimus, taigi gerb. Audrone ačiū Jums.
Kartu su Audrone išvykome į Kalniškės mūšio vietą, kurioje ji įdomiai papasakojo praeities įvykius, atskleidė įdomybių, kurios vyksta kiekvienais metais Kalniškės mūšio vietoje. O mes savo ruoštu pagerbdami ten žuvusiuosius uždegėme žvakutes, pamerkėme gėlių ir pagerbėme šiuos žmones tylos minute.
 

 
Tiesiai iš Kalniškės mūšio vietos patraukėme į Šeštokų geležinkelio stotį, kurioje pats viršininkas mums aprodė geležinkelio stotį. Papasakojo įdomių faktų apie traukinius, bėgius, darbo geležinkelio stotyje ypatumus.
 

Ir netgi leido mums pasvajoti... bei pabuvoti geležinkelio darbuotojais.


Geležinkelio stotyje prisiminėme visus, kurie buvo išvežti traukiniais į Sibirą ir jų atminimą pagerbėme tylos minute bei žvakučių liepsna.


Iš Šeštokų geležinkelio stoties patraukėme ant Rudaminos piliakalnio, kur vėlgi pasiklausėme mūsų gidės pasakojimo, užlipome ant piliakalnio, apžiūrėjome apylinkes ir čia pat piliakalnio papėdėje papietavome.


Dvare jau laukė mūsų visai kitokios pramogos ir potyriai. Pirmiausia pasivaikščiojome po dvaro parką, kuriame atradome ganėtinai didelių medžių.


O dvare laukė nauja pažintis – žirgai. Pamatėme daugybė žirgų. Sužinojome kaip jie gyvena, ką valgo, kur miega, kas jais jodinėja. Svarbiausia, kad patys turėjome galimybę pamatyti ir paliesti žirgus. Kai kuriems tai buvo pirmas kartas. Po pažinties su žirgais likome sužavėti šių gyvūnų grožiu ir ne vienas pagalvojome jog norėtumėme turėti žirgą namuose.
 

Svajonėmis apie žirgus neužsibaigė antroji mūsų stovyklos diena. Dar liko paskutinis objektas, kurį norėjome aplankyti: tai akmenų muziejus. Atvykus į jį mus ten pasitiko pats jo įkūrėjas ir šeimininkas, kuriam mes taip pat lauktuvių vežėme šiaudinį svajonių paukštelį ir akmenį ant kurio užrašėme „Kapčiamiestis“.


Čia ir užsibaigė mūsų antroji diena. Pavargę, bet pilni įspūdžių keliavome namo.
Trečioji stovyklos diena buvo ne mažiau įspūdinga keliavome į pasienio ruožą, į užkardą. Susipažinome su pasieniečiais, jų darbo ypatybėmis, laikėme rankose ginklus, buvome apsivilkę apsaugines liemenes, apžiūrėjome darbo patalpas. Važinėjomės pasieniečių džipu, ir kai kas netgi pasvajojo užaugę dirbti pasieniečiais.
 
 
 

Smagiausia pasienyje buvo pažintis su kinologu V. Dumbliausku. Jis mums daug papasakojo apie pasienyje dirbančius šunis, apie jų ištvermę, pamatėme įspūdinga parodomąją programą ir likome sužavėti. Aišku čia atsirado dar viena mūsų svajonė – beveik visi užsimanėme tokio šunio kaip Fandra.


Pamatę viską ką moka šis šuo negalėjome jo neapdovanoti svajonių paukšteliu.
 

Likusią dienos dalį praleidome sportuodami ir dainuodami karaokė.

Ketvirtoji stovyklos diena irgi neapsiėjo be įspūdžių. Keliavome i Paveisininkus, bendravome su Paveisininkų bendruomene, lipome į piliakalnį.
 

Paveisininkuose susitikome ir susipažinome su ten stovyklaujančiais karatistais ir turėjome galimybę ne tik stebėti jų treniruotę bet joje ir dalyvauti.
 

Paskutinę stovyklos dieną kartu su vaikais apibendrinome savaitės darbus, keliones. Sukabinome svajones ant svajonių medžio. Vaikai dalyvavo karaokės konkurse. Net ir mes mokytojai dainavome bendrą dainą.
 

Džiaugiamės, kad vaikų vasaros poilsio stovykla „Svajonių šalis“ įvyko, vaikai pamatė naujų vietų, patyrė daug naujų pojūčių, bendravo vienas su kitu, susipažino su naujais žmonėmis, praplėtė savo akiratį ir įgyvendino kai kurias savo svajones.
 
Mokytoja Ona Janulevičienė ir Kristina Fominaitė