Lithuanian Belarusian English French German Italian Latvian Polish Russian Spanish
Spausdinti

Kazokas

Autorius Administrator.

Vincas Kazokas

 O kaip gi gali Kapčiamiestis nesididžiuoti savo talentingais ir romantiškais poetais!Vienas iš jų yra žymusis Vincas Kazokas[1919 01 15 Mečiūnuose (Kapčiamiesčio vls., Seinų aps.) – 1984 10 30 Sidnyje (Australija, palaidotas Kapčiamiestyje)] – poetas, vertėjas, redaktorius, žurnalistas.Mokėsi Mėčiūnų pradžios mokykloje, Leipalingio progimnazijoje ir Lazdijų valstybinėje gimnazijoje. Vėliau studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1940 – Vilniaus pedagoginiame institute, 1941 – Vilniaus universitete, o vėliau tęsti studijas grįžo į Kauną. 1944 emigravo į Vokietiją. Studijavo Tiubingeno universitete, Reutlingeno lietuvių gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. 1949 apsigyveno Australijoje. Spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1936. Dirbo “Ateities” redakcijoje, redagavo “Užuovėją” .Nuo 1961 iki mirties ( su pertrauka 1970-1974) redagavo Australijos lietuvių laikraštį “Mūsų pastogė”, rašė jam vedamuosius straipsnius. Išspausdino eilėraščių rinkinį “Sapnų pėdomis” (1953), po jo mirties išėjo”Ugnis ir žodis”(1989). Išvertė A.Koestlerio, A.Žido, F.Dostojevskio ir kt. Rašytojo kūrinius. Jo kūryba skelbta “Tremties metuose” (1947), “Lietuvių poezijos antologijoje”, “Literatūros metraštyje”, “Septintojoje pradalgėje” ir kt. Ikikarinės Lietuvos spaudoje pasirašinėjo Dzūkaitės, Radastos slapyvardžiais. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje yra J.Žitkausko Įkurtas V.Kazoko memorialinis muziejus. 1994 namas Mečiūnų kaime, kur jis gimė, buvo pažymėtas atminimo lenta, Kapčiamiestyje jo atminimui pasodintas ąžuoliukas.

Vinco Kazoko poezija – atstumto ir nesuprasto žmogaus skundas ir ieškojimas artimos, draugiškos širdies. Jis nuoširdus, trapus ir asmeniškas, bandydamas susilieti su gamta, užsimiršti jos grožyje, atleisti visiems ar rasti paguodą laiške draugui. Idėjinius ar filosofinius motyvus gvildenančiuose jo eilėraščiuose jaučiama to meto poetų įtaka. Rašytojo eilėraščių forma paprasta, tradicinė. Kaip malonu tyliais vakarais atsisėsti minkštame krėsle ir paskaityti Vinco Kazoko įspūdingą poeziją.